Arbūzų vanduo/Watermelon agua fresca

Kai laukiausi, tradiciniuose restoranuose labiausiai erzino tai, kad meniu nebūdavo jokio paprasto, skanaus, nealkoholinio gėrimo - gazuotų limonadų negeriu, o visokie vaisiniai tiršti kokteiliai buvo per sunkūs, ypač vasarą. Ieškojau neužsaldinto sirupais, neprimarmaliuoto, paprasto ir svarbiausia - šviežio gėrimo. 

 Kalifornijoje labai daug mažiukų meksikietiškų ir ne tik restoranų, nepiktai vadinamų "skylė sienoje" - visiškai miniatiūrinių, kurių savininkai yra tiesiog šeima arba jauni, mėgstantys gaminti entuziastai. Tik juos rasti dalykas nepaprastas - jie per daug nesireklamuoja, aptarnauja savo kaimynus, bendruomenę, kurioje įsikūrę ir nevargina savęs grandioziniais marketingo planais. Tuose restoranuose meniu paprastas, indai naminiai, stalo įrankiai nesuderinti ir į krakmolytas servetėles nevyniojami, maistas - visada šviežias ir gaminamas iš vietinių ūkininkų tiekiamos produkcijos. Ten dažnai galima užtikti netikėtų skanėstų, ypač visokių gėrimų. Vienas tokių - labai populiarus čia, Meksikoje, Lotynų Amerikoje - agua fresca. Kas ta agua fresca? Pažodžiui iš ispanų kalbos - gaivus vanduo. Tradiciškai agua fresca yra gaminama iš vaisių, mirkytų grūdų ir riešutų, citrusų (laimų, citrinų, greipfrutų, apelsinų), vandens ir cukraus sirupo.  Norėjau kuo paprastesnio, gaivaus ir lengvo - pietinėje Kalifornijoje prasideda nežmoniški karščiai, lekuojam. Taigi - arbūzų agua fresca iš sunokusio arbūzo, laimo sulčių, mėtų ir medaus. Agavų, klevų sirupas taip pat tiks. Drąsiai bandykit visokius vaisius - įvairių rūšių melionus, uogas, mangus, citrusus, net agurkus - tiks visi vandeningi vaisiai. Bananai netiks, nes krakmolingi ir tirštinantys. Svarbu įpilti tiek vandens, kad gėrimas būtų skystas, jokiu būdu ne tirštas.
Beje, šis gaivus gėrimas gali tapti smagiu kokteiliu suaugusiems, įpylus ugninio vandens. Bet aš nieko nesakiau apie tai :)

Dviems litrams gėrimo reikės:

Kilogramo atšaldyto arbūzo minkštimo
Stiklinės šalto vandens
Dviejų šaukštų laimo sulčių
Šaukštas medaus, agavų ar klevų sirupo
Arbatinio šaukštelio sukapotų mėtų

Medų su mėta sugrūsti prieskonių trintuvėj. Likusius ingredientus suplakti plaktuve ir nukošti, supilti medų su mėtom. Medaus gali ir nereikėti, jei vaisiai bus labai saldūs. Žodžiu, ragaukit. Patiekti su ledukais.

When I was expecting, one of the most annoying thing out in the restaurants used to be lack of fresh, non-alcoholic, light on sugar beverages, made without artificial flavors. Water - yes, but man, in 9 months it gets pretty boring. Fruit smoothies are tasty, but too thick and heavy, especially for summer.
It was new and amazing to me to find out in California all these tiny hole-in-the-wall type of the restaurants, owned by family or simply by can't-live-without-cooking young enthusiasts. The only problem - these wonderful places are not easy to find, because they serve their neighborhood and do not bother about overly ambitious marketing plans. These restaurants serve food in mismatched dishes, have all kinds of mismatching, vintage utensils. No stemware, no starchy napkins or white tablecloths. It is all about food - always fresh, supplied by local farmers daily. You can find all kind of interesting eats'n'drinks there. One of my favorite discoveries - agua fresca. Which is nothing new here, Mexico or Latin America. The fresh simplicity of it just swiped me off of my feet. Agua frescas are traditionally made with fresh fruit, soaked grains and nuts, citrus, water and simple syrup. The heat in Southern California is about to strike, so this simple drink from watermelon, lime, a bit of honey and mint sounds like heaven to me now.
Feel free to experiment with all kinds of watery fruit - honeydew melon, mangoes, berries, even cucumbers. Bananas may not work - they're starchy, thickening and diluted with water may not look or taste good.
Oh, and last thing - with some vodka added, watermelon agua fresca may turn into nice drink for adults. What? I did not say that :)

You will need (for approximately two liters of drink):

Over two pounds (one kilogram) of watermelon
Cup cold water
2 tbsp fresh lime juice
1 tbsp honey, agave syrup or maple syrup
1 tsp chopped fresh mint

Smash mint along with honey, infuse it so to say. Blend the rest of ingredients in a blender, strain it. Mix in infused honey and serve it on ice. You may not need additional sweeteners if your fruit is very sweet. Enjoy!

Rawfaello

"Rafaello" iki šiol yra mano vienas geidžiamiausių skanėstų, tiksliau - rafaello skonių kombinacija. Vanilinis kremas, kokosai ir migdolai. Tik va sąžinė su savo priekaištais dėl cukraus, riebalo ir konservantų ramybės neduoda. Tai nusprendžiau sveikuolišką rafaelo variantą pasigaminti - sąžinė ramesnė. Bet sportuot vistiek reikia :)

Besidomėdama raw mityba, išmokau vieną nuostabų, beveik genialų dalyką - raw grietinėlę (žodžio "žaliavalgystė" nenaudoju sąmoningai, nes, a) negaliu jo pakęsti, b) manau, kad neatitinka šios mitybos esmės). Taigi, ta grietinėlė gaminama sumalant išmirkytus anakardžius iki vientisos kreminės masės ir yra daugelio raw desertų, baltų padažų ir raw sūrių pagrindas. Anakardžių skonis švelnus, pieniškas. Paprastas, jokių įgūdžių, jokios kulinarinės patirties nereikalaujantis paruošimas. Laiko sąnaudos gaminant (minus laikas mirkant riešutus) - minimalios. Maistinės vertės prasme - baltymų, vitaminų, mineralų bomba. Stebėtinai nepopuliari ir negirdėta, net čia. 

Saldumynus labai mėgstu. Tik nemėgstu alinti organizmo nereikalingais cukraus, baltų miltų ir riebalų kiekiais ir, aišku, nesinori lašinio augint. Raw desertai yra tarsi išeitis - naudingi, kažkas naujo ir nenuobodaus, tinka vaikams. Taigi - improvizuoti saldumynai rafaelo tema, raw-faello taip sakant. Balti - baltojo šokolado, juodi - tahini (sezamų) skonio. Labai patinka jų elegantiška išvaizda. 

***

While living in Lithuania, I was insanely obsessed with "Rafaello"- creamy, coconut-vanilla treats with crunchy almond inside.  However, the voice of conscience was pretty annoying about sugar, fat and preservatives - got to look for something healthier. While researching about raw nutrition, I learned one thing that seemed genius - cashew cream, which is made soaking cashews and blending them in a food processor for desserts, creamy dressings and raw cheeses. Crazy delicious. No culinary skills or experience required. Preparation, minus soaking is super fast. Nutrition vise - a nutrient powerhouse. Surprisingly unpopular and unknown. Need to do some add for this goodness. 

By now you probably already figured it out that one of my fave meals is dessert. Problem with traditional desserts - overload of sugar, fat, white flour and, if store bought - fair amount of preservatives and stuff you can hardly pronounce. I am introducing something different, nutritious and wholesome - Raw-faello. An improvised, raw version of traditional treat, white chocolate and tahini flavor. Elegant too!

Pirma siūlau pasigaminti grietinėlę:

Stiklinės anakardžių

1/4 stiklinės klevų sirupo arba medaus

Vienos citrinos sultys

Vanilės lazdelė arba šaukštelis vanilės esencijos

Riešutus pamirkyti per naktį šaldytuve. Kitą dieną nupilti vandenį ir sumalti su sirupu, vanile bei vanile iki švelnios ir vientisos masės. Grietinėlė paruošta. Padalinkite masę i dvi dalis.  

Baltojo šokolado kamuoliukai: 

2 šaukštai ištirpinto kakavos sviesto

1/4 stiklinės nesaldintų kokosų drožlių ir papildomai apvolioti kamuoliukams

Makadamijų, migdolų ar bet kokių mėgstamų riešutų 

Vieną dalį grietinėlės išplakti maisto smulkintuve su kakavos sviestu. Sudėti kokosų drožles ir padėti šaldytuvan, bent valandai - stingdamas kakavos sviestas sutvirtins masę. Kokosų drožlės sugeria daug drėgmės. Suformuoti graikinio riešuto dydžio kamuoliukus su riešutu viduje. Apvoliot kokosų drožlėse ir padėti į šaldytuvą, kokiai valandai.

***

Cashew cream: 

1 cup cashews

1/4 cup maple syrup or honey

Juice of one lemon

Seeds of one vanilla pod or tsp of vanilla extract

Soak cashews overnight. Blend in food processor with maple syrup, vanilla and lemon juice until smooth and creamy. Divide cream in half. 

White chocolate - coconut balls

2 tbsp melted raw cocoa butter

1/4 cup shredded, unsweetened coconut plus some for rolling balls in

Macadamias, almonds on any nuts of choice

Blend one half of cream with cocoa butter in food processor. Mix in coconut. Form walnut size balls with nut inside. Roll in shredded coconut and leave in refrigerator for an hour or so.

Tahini kamuoliukai:

2-3 šaukštai tahini (Sezamų pasta. Svarbu, kad būtų gryna, be priedų ir be druskos)
2 rafinuoto kokosų aliejaus (nerafinuotas turi ryškų kokosų skonį. Netrukdo šiaip, bet man patinka grynas tahini skonis)
1/4 stiklinės nesaldintų kokosų drožlių (sugeria drėgmę)

Paruošimas toks pats, kaip ir baltojo šokolado kamuoliukų. Apvolioti į sezamų sėklytes. Aš naudojau juodąsias - visai netikėtai atrodo, stilingai.

***
Tahini balls:

2-3 tbsp tahini (Sesame paste. Look for whole, sodium free option)
2 tbsp refined coconut oil (Unrefined coconut oil has strong coconut flavor. I prefer uninterrupted tahini flavor, but feel free to experiment)
1/4 cup unsweetened shredded coconut (to absorb extra moisture)

Preparation will be the same as of white chocolate balls. Roll in sesame seeds - I used black, love the dramatic look. You may need to leave these in refrigerator a bit longer - I found that coconut oil takes longer to harden.

Beprotiškai skanūs lapinių kopūstų traškučiai / Mad tasty kale chips

Happy to announce to all my English spoken readers: starting with this post, Silver Spoon will written in both Lithuanian and English. Enjoy!

Kai mėgstanti suleisti nagus į žemes draugė pasiūlė lapinio kopūsto ir rukolos is savo daržo, su džiaugsmu sutikau. Tą patį vakarą geras derlius buvo atšvęstas su kažkiek taurių vietinio sauvignon blanc ir viognier. Ryte, šiek tiek žvangančia galva po vakarykščių smagybių, žiūrėjau į kalną žalėsių, galvodama, ką iš jų pagaminus. Su rukola buvo viskas aišku - salotoms. O lapinis kopūstas? 

Prisipažinsiu, dar visai neseniai lapinis kopūstas manęs visai nedomino - na, ne vienintelė superdaržovė. Nors tenka sutikti, kad lapinio kopūsto maistinės vertybės stulbinamos - šie dailūs lapai iki kraštų pilni vitaminų ir antioksidantų. Kai pirmą kartą paragavau lapinio kopūsto, sužavėta nelikau - nepatiko kieti, kartūs, gysloti lapai. Ir kam jie gali patikti? (O, kad bučiau žinojusi apie jaunus lapinių kopūstų lapus!). O paprasčiausiai nemokėjau paruošti. Po kelių bandymų atradau - kaip bepavadinčiau, vis tiek bus per kuklu - tikrą delikatesą: lapinių kopūstų traškučius. Pergamentinio plonumo, traškūs ir burnoj tirpstantys. Saros Braiton, mynewroots.org kulinarinio blogo autorės dėka, esu pametus galvą dėl šio gardėsio. Turiu įtarimą, kad ne aš viena. Paslaptis - ypatingas padažas, išryškinantis lapinio kopūsto subtilų skonį ir maskuojantis kartumą. 

Receptui naudojamas tamari padažas - panašus į sojos, tik turtingesnio, ryškesnio skonio, tirštesnis ir su mažiau druskos. Kam aktualu, jo paruošimui visai arba beveik nenaudojami kviečiai (būtinai skaitykite etiketę). Sojos padažas man per sūrus, bet tamari kaip tik - Aleksandrui jis irgi labai patinka.

***

When a fan of keeping-her-hands-dirty friend offered some fresh kale and arugula from her garden I was super excited. The same evening good harvest was celebrated with countless glasses of local sauvignon blanc and viognier. Next morning, still slightly hangover I was looking at a huge pile of greens, contemplating what to do with it. Arugula goes to salads, sure. Kale?

Just recently I was completely apprehensive about kale - well, it's not the only superfood out there. Even though, I must admit, that kale's nutritional value is pretty impressive - this beautiful leaf is packed with vitamins and antioxidants. My first taste of kale was not a success, actually quite opposite - I was turned away by bitterness and hard, stringy texture - what's the big deal about it?! It turned out I simply didn't know how to prepare it. After few tries I discovered it, plain delicacy - thanks to Sarah Britton, author of mynewroots.com blog, I am a complete addict of this treat - her version of kale chips. Paper thin, crunchy and melts in your mouth. What makes these chips addictive and exceptional is the dressing - sweet, salty, acidic - seems to enhance the real, subtle flavor of kale while perfectly concealing the bitterness. 

The key to this perfect dressing is tamari sauce - similar to soy sauce, but more complex flavor, rich taste, thicker and less salty. To those who watch their wheat intake or avoid it at all - tamari is made without wheat or only little bit of it (make sure to read the label). Alexander loves tamari, so do I - much prefered to soy sauce.

Lapinių kopūstų traškučiai (adaptuota pagal mynewroots.org):

Didelis pluoštas lapinių kopūstų
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
Pusės citrinos sultys
Šaukštas klevų sirupo
Arbatinis šaukštelis druskos
Arbatinis šaukštelis tamari padažo
Ketvirtis stiklinės sezamų sėklų
Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Lapinį kopūstą nuplauti ir vienu sluoksniu iškloti ant virtuvinio rankšluosčio - lapai turi būti visiškai sausi, kitaip traškučiai išsitroškins ir nebus traškūs;
2. Įkaitinti orkaitę iki 95C/200F;
3. Padažui skirtus ingredientus suplakti dideliame dubenyje;
4. Sausus lapinius kopūstus nuplėšyti nuo stiebų į maždaug 6-8 gabalus ir sudėti į padažą; rankomis išmasažuoti kiekvieną gabalėlį, kad pasidengtų padažu ir suminkštėtų;
5. Skardą iškloti kepimo popieriumi, vienu sluoksniu sudėti lapinio kopūsto gabalus - žiūrėti, kad nebūtų užsilankstę ar vienas ant kito - išsitroškins;
6. Kepti 30-35 minutes, atvėsinti prieš nuimant nuo skardos. 

Kale chips (adapted from mynewroots.org):

A big bunch of kale

2 tablespoons olive oil

1 tablespoon maple syrup

Half of lemon, juiced

1 teaspoon salt

1 teaspoon tamari sauce

1/4 cup sesame seeds

freshly ground black pepper

Preparation: 

1. Wash kale and dry flat on the kitchen towel. Kale must be completely dry, otherwise you'll have steamed kale instead of chips;
2. Preheat oven to 95C/200F;
3. In a big bowl, whisk all dressing ingredients;
4. Tear each kale leaf into 6-8 pieces; massage each piece with dressing, making sure it's covered and turns soft;
5. Cover baking sheet with parchment paper. Lay kale pieces flat on it making sure they do not overlap or fold over to prevent steaming; 
6. Bake for 30-35 minutes. Let cool before removing. 

Pomidorų, avokadų, kukurūzų ir juodųjų pupelių salotos

Kalifornijoj meksikietiškas maistas yra įprastas, kasdienis ir jo yra visur - nuo kioskelių ant ratų, kelių kvadratinių metrų knaipių, tradiciškų restoranų su išsipusčiusiais maračiais iki aukštos klasės restorano Los Andžele, kurio meniu pilnas meksikietiškos virtuvės inspiruotų patiekalų. Visi variantai man labai patinka, nes žinau, kad maistas bus ypač šviežais - viskas auga čia, panosėj. Šiandien ryte ūkininkų turguj vėl pirkau vyšninių pomidorų, kukurūzų, avokadų. Namie turėjau juodųjų pupelių, kalendros pluoštą ir laimų. Ir jau važiuodama atgal žinojau, ką gaminsiu - negalėjau sulaukt.
Šios salotos yra tokios savaime suprantamos šiuos kraštuos, kaip tūlam lietuviui pomidorai su grietine. Dar vadinamos grilled corn salsa. Nes kukurūzus reikia iškept ant griliaus arba orkaitėj - kepimas išryškina kukurūzų saldumą. Beje, orkaitėj kepti reikėtų po kaitinimo elementu, anglų kalboje broiler vadinamas - orkaitės viršuje dažniausiai randamas. Ingredientai salsai pjaustomi smulkiai, bet man patinka stambiai sukapotos salotos, na, kad nepavirstų į mišrainę. Juodąsias pupeles salotoms galima naudoti ir iš skardinės, prieš tai nuplovus jas po tekančiu vandeniu sietely. Aš dažnai išsiverdu didelį pupelių kiekį, prieš tai per naktį pamirkius ir naudoju kelias dienas sriuboms ir salotoms. Kartais juodųjų pupelių juodumas kažkaip nuverda ir jos tampa rudos (kaip mano nuotraukoj). O kartais lieka melsvai juodos. Kaip beatrodytų, skonis nesikeičia.
Man šios salotos yra tobulos - rūgštoki pomidorai, saldūs kukurūzai, baltymingos pupelės ir maloniai riebūs avokadai su gaiviu kalendros ir laimo padažu. Neįsivaizduoju vasaros be jų. Ir be margaritos kokteilio :)

Dviems porcijoms reikės:

Vienos didelės kukurūzo burbuolės, truputį aliejaus patepti burbuolei
Dviejų saujų vyšninių pomidorų
Stiklinės juodųjų pupelių
Vieno didelio, sunokusio avokado

Padažui:

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

Vieno didelio, sultingo laimo sultys ir nutarkuota žievelė - tik žalioji dalis

2 šaukštai sukapotų kalendros lapelių

Arbatinis šaukštelis medaus

Žiupsnis druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Nulupti kukurūzo lapus, nuvalyti plaušus ir iškepti ant griliaus arba orkaitėj po kaitinimo elementu;
2. Kol kukurūzas kepa (apie 10 minučių), supjaustyti daržoves: vyšninius pomidorus puselėm, avokadus dideliais kubeliais; 
3. Iškepusią ir atvėsintą burbuolę įremti į pjaustymo lentą ir aštriu peiliu nupjauti kukurūzus. Peilį geriausia laikyti arčiau kamieno - tada gražiai nusipjaus ir nesitaškys;
4. Daržoves, drauge su pupelėm, suberti į didelį dubenį;
5. Padažui skirtą aliejų, medų, laimo sultis ir nutarkuotą žievelę, druską ir pipirus išplakti. Pareguliuoti saldumą-rūgštumą. Man patinka stiprūs saldžiarūgščiai padažai, bet žiūrėkit pagal skonį - jei per aitru, pilkit medaus ar aliejaus, jei per saldu - laimo sulčių. Sudėti sukapotą kalendrą ir užpilti ant daržovių. Atsargiai išmaišyti (kad nesuknežinti avokadų).

Trupininis braškių ir rabarbarų pyragas

Man nieko nėra gražiau už vasaros pradžios kvapnius šauklius - bijūnus ir braškes. Viskas aplink šviežia ir išsiilgta. Nors Kalifornijoj braškių gali nusipirkti kiaurus metus, bet vasaros pradžios braškės yra kitokios - suleidi į jas dantis ir supranti, kad čia tos, tikrosios. Niekaip neatsivalgau. 

Ankstesniame pranešime jau rašiau apie braškių ir rabarbarų uogienę. Šįkart kepiau klasikinį braškių ir rabarbarų crumble arba crisp, nežinau, kaip čia tiksliai išvertus - trupininį pyragą? Gaivų, paprastą, nesudėtingą. Tik, suprantama, savo, sveikesnę versiją. Vietoj tradicinių miltų - kokosų, avižų, ir migdolų miltų mišinys, vietoj sviesto - kokosų aliejus, vietoj baltojo cukraus - agavų sirupas, klevų sirupas ir kokosų cukrus. Na, pyragas gal ir nėra tokio sveikumo, kad tiktų kasdien vietoj pusryčių, bet nesulyginamai maistingesnis, ir net skanesnis, nei tradicinis variantas - kokosų cukrus yra lengvo karamelinio skonio, kokosų miltai ir kokosų aliejus suteikia vos vos juntamą kokosinį skonį. Jei visiškai nenorite jokio kokosinio, net vos juntamo skonio - pakeiskite kokosų miltus avižiniais, migdolų miltais arba tiesiog avižų dribsniais. Nerafinuotas, "žalias" kokosų aliejus yra žymiai ryškesnio skonio nei rafinuotas - beskonis ir bekvapis.
Rabarbarai yra būtini! Jie suteikia gaivumo ir skanios rūgštelės.
Naudojau tikrą vanilės ankštį, nes visokie vanilinai, vanilijos ir panašūs dalykai skonio prasme labai skiriasi nuo tikrosios - palyginčiau su šviežiai užplikyta kava ir vandeniu, užpiltu ant jau išgertos kavos tirščių. Išimtis - Madagaskaro burboninės vanilės ekstraktas. Rinkitės geriausią, kokį galite įpirkti (kaina priklausys nuo gamintojo ir alkoholio koncentracijos).
Pyragą geriau kepti vienos porcijos indeliuose, nes tvirtos formos jis neturi - indeliuos tvarkingiau ir gražiau atrodo. Iš nurodytų produktų išėjo 4 indeliai. Jei neturit individualių indelių pyragui, tiks ir gilesnis kepimo indas.
Na, o vietoj vanilinių ledų ant pyrago - naminiai klevų sirupo vaniliniai jogurto ledai, pagaminti iš nesaldinto gyvo jogurto (termiškai neapdoroto), klevų sirupo ir vanilės. M m m!

Pyrago įdarui: 

Pusė kilogramo braškių, pašalintais lapeliais ir supjaustytų ketvirčiais
Du dideli stiebai rabarbarų, geriau raudonų, nuluptų ir supjaustytų 1 cm storio griežinėliais
120 ml agavų sirupo (klevų sirupo, kokosų cukraus)
Pusė ankšties vanilės

Tešlai:

1/4 stiklinės (60ml) avižinių miltų
1/4 stiklinės migdolų miltų
1/4 stiklinės kokosų miltų (galima pakeisti avižiniais, migdolų miltais arba avižiniais dribsniais)
1/2 stiklinės (120 ml) avižinių dribsnių
1/2 stiklinės paskrudintų lazdynų riešutų
6 šaukštai vėsaus, bet ne sušalusio kokosų aliejaus
150 ml kokosų cukraus
žiupsnis druskos

Paruošimas:

1. Įkaitinti orkaitę iki 190C/375F.
2. Miltus, avižinius dribsnius, druską, riešutus sumaišyti. Sudėti kokosų aliejų ir trinti tarp rankų, kol susiformuos stambūs trupiniai. Tešlą galima paruošti nors ir prieš dvi dienas; laikyti sandariam inde šaldytuve;
3. Vanilės ankštį peiliu perpjauti įšilgai, peilio gaulu išbraukti sėklytes ir sumaišyti su agavų sirupu; Supjaustytas braškes ir rabarbarus užpilti sirupu ir palikti pastovėti 15 minučių;
4. Įdarą išdalinti į indelius (arba sudėti į kepimo indą), supilti trupininę tešlą ant viršaus. Pyrago turi būti iki pat viršaus, nes iškepusio liks trečdaliu mažiau;
5. Kepti 30 minučių. Jei kepsite dideliame inde, keps truputį ilgiau - apie 40 minučių.

Vaniliniai klevų sirupo jogurto ledai:

200 ml nesaldinto, gyvo jogurto be priedų
3 šaukštai klevų sirupo
ketvirtis ankšties vanilės

Jogurtą sumaišyti su klevų sirupu ir vanile. Supilti į plastikinį maišelį ir padėti į kamerą. Šaldant jogurtą vis pamaigyti maišelį - tai yra, pabūti "ledų maišykle", tam kad tolygiai šaltų. O jei turite ledų maišyklę, tai ten ir gaminkite ledus - aš saviškės dar neišsirinkau.

Avižiniai pusryčių sausainiai

Sausainiai ir sveiki pusryčiai lyg ir nesiderina, na, jei galvosime apie tradicinius sausainius - per daug cukraus, per daug riebalų, per mažai baltymų, skaidulų, mineralų ir vitaminų. Mintis pagaminti tokį pusryčių supersausainį kilo, kai Aleksandrui iki kaklo buvo visokių košių, net pačių išradingiausių. Vieną rytą dubenėlis buvo griežtai nustumtas šalin ir taškas. Mat turėjo du dantis ir labai magėjo juos suleisti į bet ką, svarbu, kad tai neprimintų košės. Blaškiausi po virtuvę, trankydama spintelių durelėmis ir sukdama galvą, kuo pamaitinti alkaną ir zyziantį mažių. Reikėjo kažko, kas būtų skanu, smagu laikyti mažoje rankytėje ir suleisti du naujus dantis, bet svarbiausia, kad būtų maistinga - pilnaverčiai pusryčiai mažam sausainy. Panašu, kad pavyko - Aleksandras juos užskaitė, labai mėgsta su migdolų pienu.
Jau minėjau savo pirmajame pranešime, kad tradicinių miltai-cukrus-sviestas saldumynų negaminu. Dažniausiai nužiūriu kokį įprastą saldumynų receptą ir viską, kas man nepatinka, pakeičiu sveikesniais ingredientais. Tad ėmiau pirmą pasitaikiusį avižinių sausainių receptą iš interneto platybių ir, galima sakyti, palikau tik ingredientų proporcijas. Šie sausainiai - be cukraus, be jokių saldiklių, be miltų ir be sviesto. Tik avižiniai dribsniai, migdolų miltai, migdolų sviestas, datulių pasta saldumui, džiovintos spanguolės ir graikiniai riešutai. Datulės yra sausainių "cukrus"- labai saldūs džiovinti vaisiai, įprastas produktas veganiškuose ir žaliavalgiškuose receptuose vietoj cukraus, taip pat kaip rišamoji medžiaga -  smulkiai sukapotos arba susmuklintos smulkintuve virsta vientisa, lipnia mase. Jeigu datulės kietos, reikės pamirkyti užpylus karštu vandeniu, kol suminkštės arba per naktį, tik tada pakaks užpilti šaltu vandeniu. 

Sausainiai nėra tik vaikiški. Kai nėra laiko pusryčiauti ar priešpiečiauti, griebiat vieną (ar du, ar tris) ir lekiat. Be to, greitai pagaminami ir iškepa dar prieš atvėstant rytinei kavai. Ateity tokių sausainių receptų įdėsiu daugiau - kartą pabandžius, negali sustot. 

Maždaug 15 sausainių, priklausys nuo dydžio: 

3/4 stiklinės avižinių dribsnių
1/2 stiklinės migdolų miltų. Jei nėra galimybės nusipirkt, galima paprasčiausiai maisto smulkintuve sumalti neskrudintus, blanširuotus (nuplikytus ir nutrintom luobelėm) migdolus
1/4 stiklinės migdolų sviesto
1/2 stiklinės datulių pastos
1/4 stiklinės graikinių riešutų, sukapotų
1/4 stiklinės džiovintų, sukapotų spanguolių
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
Žiupsnelis druskos
Vienas kiaušinis

Papildomai galima įdėti cinamono, nutarkuotos citrinos arba apelsino žievelės.

Paruošimas:

1. Įkaitinti orkaitę iki 190C/375F;
2. Sausuosius ingredientus - avižininius dribsnius, migdolų miltus, spanguoles ir riešutus suberti į dubenį išmaišyti; 
3. Kitam inde sumaišyti datulių pastą su migdolų sviestą;
4. Kiaušinį išplakti su kepimo milteliais ir druska, supilti į datulių ir migdolų sviesto masę, gerai išmaišyti ir supilti į sausųjų ingredientų dubenį. Viską gerai išminkyti - tešla bus kibi;  
5. Suformuoti graikinio riešuto dydžio kamuoliukus ir suploti ant riebalais išteptos kepimo skardos;
6. Kepti 11 minučių. Atvėsinti prieš nuimant.

Šviežių žaliųjų žirnelių sriuba su mėtom ir avokadais

Kai su savo brangiuoju dar tik zyliojom į pasimatymus, pamenu, kaip jis sukdavo nosį nuo visko, kas žalia - ne tik salotų lapų ar špinatų, bet ir šparagų, avokadų, žirnelių... O jau žalio patiekalo prašom išvis nesiūlyti. Pesto - tabu. Trijų sūrių virtiniai su špinatais - jokiu būdu. Šparagai apskritai buvo kažkoks nesusipratimas, jo manymu. Jis sakydavo, kad nepatinka žalia spalva. Į nepageidaujamųjų kategoriją papuolė ir šviežių žirnelių sriuba. Man kažkaip sunkiai sekėsi suprast, kaip tokia ryški, gyva, pavasariška spalva gali atrodyti atstumianti. Ši sriuba - gaivi, paprasta, iš vos kelių ingredientų ir labai greitai paruošiama. Švelnaus skonio, salstelėjus. O kadangi žirneliai - itin baltyminga ankštinė daržovė, tai dar ir labai soti, bet nesunki ir nesunkinanti, t.y. tie džinsai, į kuriuos ilgesingu žvilgsniu žiūrėjot visą žiemą, gali imti ir "paplatėti" ;) Avokadas dedamas į sriubą patiekiant, vietoj grietinės, sviesto ar grietinėles - suteikia beveik šilkinio švelnumo ir malonaus riebumo. Avokadas labai tinka į sriubas!
Mėta ir žirneliai yra, kaip čia vadina, match made in heaven. Kol gyvenau Lietuvoje, nebuvau girdėjusi apie šį derinį. Na, kas galėtų pagalvot, ar ne? Mėtinė buvo tik arbata ir mėtiniai saldainiai. Tiesa, dar buvo svaigusis "patiekalas", kiek girdėjau reto bjaurumo, irgi mėtinis. Na, bet ne apie tai čia aš. Šviežia mėta su žaliaisiais žirneliais - tobula kombinacija, labai siūlau pamėgint.

Beje, dabar mano brangusis valgo viską, kas žalia, mėgaujasi, giria žmoną ir nebeprisimena savo nežalios praeities.  

Litrui sriubos arba dviem sočioms porcijoms:

4 stiklinės šviežių žaliųjų žirnelių

6 stiebelių svogūnų laiškų, žaliosios ir baltosios dalies

4 skiltelės česnako. Mano česnakas buvo smulkus, tai ir skiltelės nedidelės. Jei jūsų česnakas didokas, tai 2 skilčių užteks

4 šaukštai sukapotų šviežių mėtų lapelių

2 šaukštai sviesto arba ghi

1 1/2 litro vandens
pusė didelio, sunokusio avokado

Arbatinis šaukštelis druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

1. Česnaką, svogūnų laiškus ir jaunus svogūnus smulkiai sukapoti; 
2. Ant vidutinės ugnies įkaitintam svieste arba ghi pakepti svogūnus, kol suminkštėja - apie 5 minutes;
3. Sudėti česnaką ir viską pakepti dar viena minutę (ne ilgiau, nes česnakas greitai dega); 
4. Supilti žirnelius, druską, nepagailėti šviežiai maltų pipirų ir pakepti vieną minutę. Labai svarbu sudėti druską ir pipirus gaminimo procese, nes druska sujungia ir išryškina maisto skonines savybes gaminimo metu - atvirkščiai, nei kai kurie "sveikuoliai" siūlo sūdyti maistą gaminimo pabaigoje - tada jaučiasi tik prėskas viralas su druska. Man maistas turi būti skanus. 
5. Supilti vandenį, palaukti kol užvirs. Tada sumažinti ugnį, uždengti ir virti 12 minučių. Svarbu, kad sriuba neburbuliuotų - paviršiuje turi matytis tik maži burbuliukai;
6. Pabaigus virti, sudėti mėtą ir palikti sriubą puode kokias 5 minutes pailsėti;
7. Sriubą sutrinti maisto smukintuve. Šis procesas yra labai svarbus, nes padeda mėtai ir visiems prieskoniams susidraugauti  su žirneliais. Pareguliuoti druskos ir pipirų kiekį;
8. Sriubą išpilstyti į lėkštes, įdėti po ketvirtį supjaustyto avokado.